Apie mus |Kontaktai |DUK |Klauskite Kėdainių miškas - Miškų ūkis Kėdainių miškas - Miškų ūkis Kėdainių miškas - Miškų ūkis

UAB “Kėdainių miškas”

Birutės g. 8, Kėdainiai, LT-57175
Tel. 8 687 23139
El. paštas info@kedainiumiskas.lt
Tinklalapis www.kedainiumiskas.lt 

Pirmadienis-Ket 08.00-17.00
Penktadienis 08.00-15.00.

 

keleivių vežimas, siuntų gyvūnų vežimas keleivių vežimas iš/į Lietuvą Lenkiją Vokietiją Belgiją Prancūziją Ispaniją Angliją, keleivių vežimas, siuntų gyvūnų vežimas keleivių vežimas iš/į Lietuvą Lenkiją Vokietiją Belgiją Prancūziją Ispaniją Angliją keleivių vežimas, siuntų gyvūnų vežimas keleivių vežimas iš/į Lietuvą Lenkiją Vokietiją Belgiją Prancūziją Ispaniją Angliją, keleivių vežimas, siuntų gyvūnų vežimas keleivių vežimas iš/į Lietuvą Lenkiją Vokietiją Belgiją Prancūziją Ispaniją Angliją keleivių vežimas, siuntų gyvūnų vežimas keleivių vežimas iš/į Lietuvą Lenkiją Vokietiją Belgiją Prancūziją Ispaniją Angliją, keleivių vežimas, siuntų gyvūnų vežimas keleivių vežimas iš/į Lietuvą Lenkiją Vokietiją Belgiją Prancūziją Ispaniją Angliją
 
Miškų ūkis
Apie mišką ir miško ūkį

Jūsų dėmėsiui pateikiame miškų ūkio sąvokų apibūdinimą.

MIŠKAS – ne mažesnis kaip 0,1 ha žemės plotas, apaugęs medžiais, natūralioje augimvietėje brandos amžiuje pasiekiančiais ne mažesnį kaip 7 m aukštį, kita miško augalija, išretėjęs ar netekęs augalijos dėl žmogaus veiklos bei gamtinių veiksnių (kirtavietės, degimvietės, aikštės).

TAKSACINIS SKLYPAS
– miško žemės plotas suskirstomas į apaugusį mišku (medynai) ir neapaugusį mišku (aikštės, kirtavietės ir kt.). Medynai vienas nuo kito skiriasi augančiomis medžių rūšimis, jų amžiumi, skalsumu, augimvietėmis ir kt. rodikliais. Pilnas sklypų aprašymas pateikiamas taksoraštyje. Sklypuose rekomenduojamos ūkinės priemonės surašomos į kirtimo, atkūrimo ir kitų darbų žiniaraščius.

MEDYNO RODIKLIAI

Vienas medynas nuo kito gali skirtis savo kilme, rūšine sudėtimi, forma, skalsumu, bonitetu, augimviete ir amžiumi.

MEDYNO RŪŠINĖ SUDĖTIS – išreiškiama formule, kurioje pateikiami medžių rūšių tūrių santykio koeficientai. Koeficientų suma visada lygi 10. Pavyzdžiui, užrašymas 5E3B2D+Bt reiškia, kad sklype yra 50% eglių tūrio, 30% beržų, 20% drebulių ir mažiau 5% baltalksnių tūrio. Visos medžių rūšys, kurių tūris sudaro iki 5% rašomos be koeficientų.

Pirmoje vietoje rašoma medžių rūšis turinti didžiausią tūrį, o kelioms medžių rūšims turint vienodą tūrį – vertingesnė rūšis. Pagal tai medynas vadinamas pušynu, beržynu, ąžuolynu ir t.t. Pagal ūkinę reikšmę išskiriamos pagrindinės (vertingiausios) medžių rūšys : pušis, eglė, ąžuolas ir uosis. Nors atskirose augimvietėse vertingomis gali būti ir kitos medžių rūšys (juodalksnis, beržas).

MEDŽIŲ RŪŠYS – žymimos sutrumpintai raidėmis.

 

Spygliuočiai Kietieji lapuočiai Minkštieji lapuočiai
P – pušis
E – eglė
M – maumedis
Ą – ąžuolas
U – uosis
K – klevas
Sb – skroblas
G – guobos
B – beržas
J – juodalksnis
D – drebulė
Bt – baltalksnis
L – liepa

 

MEDYNO ARDAS – medyne gali būti išskiriamas pirmas (vyraujantis) ardas ir antras (žemutinis) ardas, kurie aprašomi atskirai. Tipiška antro ardo rūšis yra eglė. Minimalus pirmo ardo skalsumas – 0,3.

POMIŠKIS – jaunoji miško karta, auganti po senojo medyno lajų priedanga ir iš kurios gali susiformuoti antras, o vėliau ir pirmas ardas. Pageidaujamų medžių rūšių (P, E, Ą, U) pomiškis labai vertinamas ir kertant mišką būtina jį išsaugoti: sumažės miško atkūrimo išlaidos, sutrumpės naujo medyno išaugimo laikas.
Taksoraštyje pomiškiui nurodoma rūšinė sudėtis, amžius (skliaustuose), aukštis metrais ir medelių kiekis hektare.

PAVIENIAI MEDŽIAI – augantys kirtavietėse arba jaunuolynuose, tačiau jie auga per retai (skalsumas mažesnis nei 0,3), kad sudarytų pirmą ardą. Tai dažniausiai palikti sėkliniai medžiai miško atkūrimo tikslais. Gali būti pavieniai medžiai ir vyresniuose medynuose, kai jų amžius, aukštis ar skersmuo aiškiai skiriasi nuo kitų medyno medžių rūšių.

TRAKAS – tai medyne augantys krūmai. Labiausiai paplitę yra lazdynai, šaltekšniai, šermukšniai, sausmedžiai, karklai, o sausuose pušynuose – kadagiai. Taksoraštyje trakas gali būti ir neaprašytas.

AUKŠTIS (H) IR SKERSMUO (D) – tai kiekvienos medyno medžių rūšies vidutiniai dydžiai. Aukštis matuojamas nuo šaknies kaklelio iki viršūnės aukščiausio taško, o skersmuo matuojamas 1,3 metro aukštyje (krūtinės lygyje). Aukštis žymimas metrais, o skersmuo – centimetrais: 8,10,12 ir t.t., t.y. lyginiais skaičiais.

 

 

 

 

 

 

 


 

 

MEDYNO BONITETAS – yra miško augimvietės gerumo ir medynų našumo rodiklis. Tos pačios rūšies bei amžiaus medynai, augdami skirtingose augimvietėse, pasiekia nevienodą aukštį ir tūrį. Todėl bonitetas ir nustatomas pagal medžių aukštį atitinkamame amžiuje.
Išskiriamos septynios bonitetų klasės: 1A, 1, 2, 3, 4, 5 ir 5A. Pirmų bonitetų medynai auga geriausiai, o paskutinių (5 ir 5A) blogiausiai. Pavyzdžiui, pušys 100 metų amžiuje pasiekusios aukštį 28 metrus yra 1 boniteto, 22 m – 3, o pasiekusios tik 13 metų – 5A boniteto (pelkinis pušynas).

MEDYNO SKALSUMAS – tai esamo normalaus medynų tūrių (arba skerspločių sumų) santykis. Normalus medynas yra toks, kuriame medžių lajos yra visiškai susivėrusios ir prilyginamos santykiniam skalsumui- 1,0. Minimalus medyno skalsumas yra 0,3. Jei medžių visumos skalsumas yra mažiau 0,3, sklypas apskaitomas kaip mišku neapaugusi žemė, o čia augantys medžiai aprašomi kaip pavienių medžių ardas. 0,3-0,5 skalsumų medynai priskiriami retiems, 0,6-0,7 – vidutinio tankumo ir 0,8-1,0 - tankiems.

MEDYNO TŪRIS IR PRIEAUGIS – tai pagrindiniai rodikliai, parodantys medyno našumą. Tūris matuojamas kubiniais metrais (m3). Vieno hektaro tūris yra medžių rūšių stiebų be šakų tūrių suma. Augančių medžių tūriui nustatyti yra naudojamos įvairios lentelės, kur tūris parodomas pagal medžių skersmenį (1,3 metro aukštyje) ir medžių aukštį.

Medienos tūrio apskaitoje naudojami dvejopi medienos tūrio matavimo vienetai: kietmetris (ktm arba m3) ir erdmetris (erdm). Kietmetris – tai ištisa medienos masė, o erdmetris, kai įskaitomi ir tušti tarpai, t.y. 30-50% sudaro oras.

Erdmetriais apskaičiuojami smulkūs medienos sortimentai: malkos, šakos, žabai. Perskaičiuojant tūrį iš erdmetrių į kietmetrius, naudojami glaudumo koeficientai: malkoms - apie 0,70, kirvamalkėms – 0,50, šakoms – 0,10-0,30. Koeficientai yra skirtingi priklausomai nuo medžių rūšių, malkų ilgio, šakų stambumo.
Taksoraštyje tūriai pateikiami kietmetriais vienam hektarui ir visam sklypui.

Medyno tūris nustatomas pagal vidutinį aukštį ir skalsumą, panaudojant standartines tūrių lenteles. Skalsumas nustatomas iš akies arba panaudojant specialų prietaisą. Taip tūris nustatomas 10-20% tikslumu. Tikslesniam tūrio nustatymui naudojamas ištisinis medžių skersmenų matavimas (taškavimas).

Bendrasis tūrio prieaugis parodo, kiek medienos priauga medyne per vienerius metus. Prieaugis priklauso nuo medžių rūšies, amžiaus, boniteto, skalsumo. Kasmet 1 ha vidutiniškai priauga 5-7 m3 medienos, tačiau atskiruose medynuose medienos prieaugis gali būti labai nevienodas. Jaunesniuose medynuose prieaugis yra didesnis, senstant miškui palaipsniui mažėja. Ne visą prieaugį galima sunaudoti: apie 25% prieaugio natūraliai iškrinta iš medyno, apie 25% iškertama tarpiniais kirtimais ir apie 50% sukaupiama pagrindiniam kirtimui. Ūkininkavimo tikslas – kuo daugiau sunaudoti iškrentančio medynų tūrio.

MIŠKO AUGIMVIETĖ – parodo miško augimo sąlygas. Jos labiausiai priklauso nuo dirvožemio savybių. Todėl augimvietė nustatoma pagal dirvožemio ir derlingumą, drėgnumą. Šie rodikliai nurodomi atitinkamais indeksais.

DIRVOŽEMIO DRĖGNUMO INDEKSAI:

Š – šlaitų dirvožemiai. Tai 15 - 45 laipsnių statumo šlaitai;
N – normalaus drėgnumo (atmosferinio drėkinimo). Tai sausi, lygaus reljefo dirvožemiai, kuriuose gruntinis vanduo yra giliau nei 2 m;
L – laikinai perteklinio drėgnumo dirvožemiai. Juose lietingais periodais susidaro drėgmės perteklius;
U – stipriai užmirkę glėjiniai bei durpiniai dirvožemiai. Juose nuolatos yra drėgmės perteklius, gruntinis vanduo – apie 1 m gylyje;
P – pelkiniai (durpiniai) nenusausinti dirvožemiai;

DIRVOŽEMIO DERLINGUMO INDEKSAI:

a – labai nederlingi
b– nederlingi
c– derlingi
d– labai derlingi
f– labai derlingi su uosiais

Dirvožemis gali būti aprašytas ir smulkiau, nurodant ir jo mechaninę sudėtį, pvz.:velėninis jaurinis glėjiškas priesmėlis ant priemolio, slūgsančio 50 cm gylyje – ps-p(50).
Kai kurie žoliniai augalai yra geri dirvožemio drėgnumo ir derlingumo indikatoriai. Todėl miškininkai dažnai naudoja ir miško tipo sąvokas, kurios nusakomos medžių rūšies ir žolės – indikatoriaus pavadinimais, pvz: mėlyninis pušynas, kimininis pušynas, kiškiakopūstinis eglynas, garšvinis ąžuolynas, viksvinis juodalksnynas ir t.t. 1919 metais miškininkas prof. Povilas Matulionis pasiūlė naudoti liaudyje paplitusius miško tipų pavadinimus, tokius kaip brukniašilis, mėlyngiris, raistas ir kt.

MEDYNŲ AMŽIAUS KLASĖS IR BRANDUMO GRUPĖS –parodo medynų santykinį amžių. Atsižvelgiant į medynų amžių, numatomi visi kirtimai bei daug kitų ūkinių veiksmų miškuose. Todėl būtina žinoti medynų amžių. Dažniausiai medyną sudarančių medžių amžius yra nustatomas kiekvienai medžių rūšiai. Jis gali būti nustatytas skirtingu tikslumu. Kad būtų lengviau nusakyti medžių amžių visoms medžių rūšims vienodu tikslumu, naudojamos amžiaus klasės, kurios parodo medynų santykinį amžių.

Lietuvoje amžiaus klasė visoms medžių rūšims yra vienoda - 10 metų, ji žymima romėniškais skaičiais:

I-a amžiaus klasė – 1-10 metų,
II-a amžiaus klasė – 11-20 metų,
III-a amžiaus klasė – 21-30 metų ir t.t.

Kalbant apie medynų amžių, reikėtų susipažinti ir su amžiaus periodais arba brandumo grupėmis. Šiuo metu, projektuojant ūkines priemones, jos išskiriamos tokios:

1. Jaunuolynai.
2. Pusamžiai medynai.
3. Pribręstantys medynai.
4. Brandūs medynai.

KIRTIMO AMŽIUS. Medžiai dažniausiai kertami, kai yra pasiekę brandos amžių. Tokio amžiaus medžiai duoda daugiausiai medienos – yra subrendę kirtimui. Minimalus medynų pagrindinių kirtimų amžius (metais) privačiuose miškuose nurodomas 1 lentelėje.

 

Vyraujančios medžių rūšys IV grupės miškai III grupės miškai Gamtinės brandos (pagrindinių atkuriamųjų kirtimų II grupės miškuose) amžius
Pušis, maumedis, uosis, klevas, guoba 101 111 170
Eglė 71 81 120
Ąžuolas 121 141 200
Beržas, liepa, juodalksnis, skroblas 61 61 90
Drebulė (mišrusis medynas plyniems kirtimams) 41 41 60
Drebulė (grynasis medynas)
 
kirtimo amžius nenustatomas 60
Baltalksnis, gluosnis, blindė
 
kirtimo amžius nenustatomas 50
1 lentelė. Minimalus medynų pagrindinių kirtimų amžius (metais) privačiuose miškuose.

 

Medynai, kuriems kirtimo amžius nenustatytas, skirstomi pagal valstybiniams miškams priimtą kirtimo amžių (gryni drebulynai – 41, baltalksnynai – 31 metai).
Apie mišką ir miško ūkį
Privačiose valdose III-IV grupės miškuose, kuriuose nėra brandžių medynų, nuosaviems pastatams statyti ir kapitališkai remontuoti pagal turimus patvirtintus jų projektus Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka gali būti leidžiami pribręstančių medynų pagrindiniai (plyni ir neplyni) kirtimai (pušų, uosių minimali amžiaus riba – 85 metai, eglių - 65, beržų, juodalksnių – 55 metai, drebulių (mišraus medyno) – 35 metai), iškertant miško valdoje plyną biržę, kurios bendrasis plotas – iki 0,5 hektaro. Taip pat gali būti leidžiami ta pačia tvarka rinktiniai pagrindiniai kirtimai, iškertant brandžius ir perbrendusius medžius nebrandžiuse medynuose. Šiuo atveju medyno skalsumas negali likti mažesnis kaip 0,5.

MIŠKŲ GRUPĖS IR KATEGORIJOS – miškų skirstymas pagal pagrindinius ūkio tikslus, ūkininkavimo režimą ir miškų funkcinę paskirtį.

Miškai skirstomi į keturias grupes:

I grupė – rezervatiniai miškai,
II grupė – specialiosios paskirties ir rekreaciniai miškai,
III grupė – apsauginiai miškai,
IV grupė – ūkiniai miškai.

Atskirose miškų grupėse nustatytas toks ūkinis režimas:

I grupės miškuose nevykdomi jokie kirtimai.
II grupės miškuose pagrindiniai kirtimai nevykdomi. Gamtinę brandą pasiekusiuose medynuose leidžiami atkuriamieji, ugdymo, sanitariniai bei kiti specialūs kirtimai (landšaftiniai ir kt.).
III grupės miškuose leidžiami neplyni ir nedidelio ploto (iki 5 ha) plyni, ugdymo ir sanitariniai kirtimai.
IV grupės miškuose leidžiami visų rūšių miško kirtimai.

Kai savininko miškas yra nacionalinių ir regioninių parkų teritorijose, draustiniuose bei valstybinių rezervatų apsauginėse zonose privaloma laikytis minėtų saugomų teritorijų nuostatais nustatyto ūkinio režimo. Privaloma saugoti valdoje esančius gamtos ir kultūros paminklus, augalijos ir gyvūnijos rūšis, įrašytas į Lietuvos Raudonąją knygą. Visi ūkinės veiklos apribojimai yra nurodyti savininko nuosavybės dokumentuose bei miškotvarkos projektuose.

MIŠKO ŪKINIAI DARBAI

Ūkiniai darbai, kuriuos tikslinga vykdyti viename ar kitame miško sklype pateikti taksoraštyje ir detaliau kirtimų, atkūrimo ir kitų darbų žiniaraščiuose.

MIŠKO KIRTIMAI – pagal paskirtį skirstomi į pagrindinius ir tarpinius kirtimus. Pagrindiniais kirtimais kertamas brandus medynas, siekiant sunaudoti medieną ir vėl atkurti mišką. Tarpinis kirtimas – tai jaunuolynų ugdymo, retinimo, sanitariniai, rekonstrukciniai ir kt. kirtimai, siekiant sunaudoti natūraliai atkrintančią medieną, gerinti medynų rūšinę sudėtį bei būklę.

Pagrindiniai kirtimai gali būti plyni, atvejiniai bei atrankiniai. Plynais kirtimais brandus medynas ar jo dalis (biržė) iškertama iš karto. Atvejiniais kirtimais medynas iškertamas per 2-3 (4) kartus (atvejus), kartojant kas 5-10 metų. Atrankiniais kirtimais medyne periodiškai iškertami tik brandūs arba blogos būklės, neperspektyvūs medžiai, vadovaujantis principu “blogesnį medį kirsk, geresnį palik”. Taip sudaromos sąlygos sąlygos kauptis prieaugiui ant vertingiausių medžių (kartojami kas 7-15 metų).

Parenkant pagrindinių kirtimų rūšį, atsižvelgiama į miškų paskirtį, rūšinę sudėtį, būklę, augimvietę. Miško kirtimais turi būti sudaromos palankiausios sąlygos paliekamų medžių augimui, pomiškio išsaugojimui, jaunos miško kartos atkūrimui. Taip sutrumpinamas medyno išauginimo laikas, sumažinamos miško atkūrimo sąnaudos. Kirtavietes, kuriose savaime neatželia, tikslinga kuo greičiau apželdinti. Taip išvengiama atotrūkio tarp brandaus medyno – jaunuolyno fazių.

Plynas kirtimas – tai visų medžių, esančių biržėje, iškirtimas (kartais paliekant apsauginės juostos ar sėklinius medžius, gyvybingą pomiškį, polajinius želdinius). Kertant plynai, iškart galima iškirsti ribotą plotą. Todėl, jei sklypas didesnis nei 3 ha, jis kertamas dalimis (biržėmis). Vienos biržės plotis gali būti iki 150 metrų.

Pagal galimybes biržės kvartale išdėstomos iš rytų į vakarus t. y. prieš vyraujančius vėjus. Taip sumažinamas vėjovartų pavojus ir sudaromos palankesnės sąlygos atžėlimui. Biržes kirsti pradedama nuo rytinės pusės, kad apsaugoti likusį mišką nuo vyraujančių vakarų vėjų. Gretimą biržę kirsti galima tik tada, kai esama kirtavietė apželdinama arba savaime atželia. Biržių šliejimo laikas priklauso nuo medžių rūšių ir augimviečių sąlygų. Minimalus šliejimo laikas, kai atkuriami minkštųjų lapuočių medynai – 4 metai, kai atkuriami spygliuočių ar kietųjų lapuočių medynai – 6 metai, kai atkuriami pušynai nenusausintose pelkinėse augimvietėse – 10 metų. Paprastai gretima biržė kertama, kai anksčiau iškirstoje biržėje želdiniai įskaitomi į mišku apaugusį plotą.

Miško augimviečių sąlygos Atkuriami medynai Maksimalus leistinas biržės plotis, m
Miško tipai Augimvietė IV grupės miškai III grupės miškai

Brukniašilis, žaliašilis, šilagiris, sausgiris, (išskyrus šlaitus)

Na, Nb, Nc,
Nd, Nf
Pušynai, minkštieji lapuočiai
Eglynai, kietieji lapuočiai
150
100
100
75
Kitų augimviečių miškai Kitos augimvietės Eglynai
Juodalksnynai
Kitų medžių rūšių medynai
75
150
100
75
100
75 
2 lentelė. Maksimalūs leistini plynų kirtimų biržių pločiai.

 

Plynai iškirsti galima ne tik brandų mišką, bet ir pribręstantį, kai jo būklė yra bloga. Toks kirtimas vadinamas plynu kirtimu dėl būklės.

Atvejiniais kirtimais medynas iškertamas per 2-3 (4) atvejus kartojant kas 5-10 metų. Pagrindiniai atvejinių kirtimų tikslai – naujo tikslinio medyno suformavimas savaiminiu atsiželdymu ir medyno išauginimo laiko sutrumpinimas bei racionalesnis medienos panaudojimas, kai medieną sudaro nevienodo brandumo medžiai. Atvejiniai kirtimai pirmiausiai yra taikytini šiais atvejais: kai yra perspektyvus 0,4 skalsumo antras eglės ar uosio ardas. Atvejiniai kirtimai taip pat gali būti vykdomi siekiant sudaryti sąlygas vertingų medžių rūšių pomiškiui atsirasti bei nepageidautinų rūšių, ypač drebulės ir baltalksnio atžaloms sunaikinti.

Atrankiniai kirtimai vykdomi, kai medyne periodiškai iškertami tik brandūs, atitinkamos kokybės arba tik blogos būklės, neperspektyvūs medžiai. Šiais kirtimais dažniausiai sudaromos sąlygos gerai augti vertingiausiems medžiams. Kirtimai gali būti vienkartiniai arba kartojami kas 7-15 metų. Vienu atveju rekomenduojama iškirsti ne daugiau kaip 20-25% medynų tūrio.

PAVIENIŲ MEDŽIŲ KIRTIMAS. Gali būti kertami kirtavietėse, prieš ją želdant arba jaunuolyne, kaip savo uždavinį atlikę sėkliniai medžiai arba brandūs ar perbrendę pavieniai medžiai pusamžiuose medynuose.

BRANDŽIŲ MEDŽIŲ KIRTIMAS NEBRANDŽIUOSE MEDYNUOSE – bręstančiuose ir pusamžiuose medynuose esančius brandžius bei perbrendusius medžius galima iškirsti neplynais pagrindiniais kirtimais. Tokia priemonė taikytina mišriuose medynuose su labai skirtingais (skirtumas ne mažiau kaip 20 metų) atskirų medžių rūšių kirtimo amžiais. Paliekamo po kirtimo medyno skalsumas neturi būti mažesnis kaip 0,5.

UGDYMO KIRTIMAI – jais periodiškai iškertama dalis medžių ir krūmų, kuriuos ilgiau palikti miškininkystės požiūriu, netikslinga. Paliekamiems medžiams sudaromos palankios sąlygos lajoms formuotis ir prieaugiui didinti. Ugdymo kirtimų principas yra labai paprastas: reikia iškirsti medžius, trukdančius augti ir vystytis geriausiems ir naudingiausiems medyno medžiams. Išskiriamos trys ugdymo kirtimų rūšys: jaunuolynų ugdymas, retinimas ir einamasis kirtimas.

Jaunuolynų ugdymas vykdomas iki 20 metų amžiaus, siekiant formuoti medyno rūšinę sudėtį, iškertant menkavertes medžių rūšis ir krūmus, kurie stelbia vertingų rūšių medelius. Pašalinami ir kreivi, daugiaviršūniai, išsikeroję medeliai. Pirmiausia ugdomi įvesti želdiniai, kuriuos dažnai stelbia sparčiai atželiantys menkaverčiai lapuočiai, ypač derlingose augimvietėse. Ugdomi ir savaime atžėlę jaunuolynai formuojant jų rūšinę sudėtį iš vertingų medžių rūšių. Jaunuolynus ugdant miško produkcijos beveik negaunama, tiktai žabai, kirvamalkės. Ar verta savininkui eikvoti laiką tokiems kirtimams? Verta, norint palikti geresnį mišką savo vaikams.

Retinimo kirtimais reguliuojamas miško augimo procesas, siekiant paimti ir sunaudoti medieną iškrentančią vykstant natūraliam miško išretinimui (kirtimo brandą pasiekia tik kas dešimtas pasodintas arba savaime atžėlęs medis). Pašalinami mažai gyvybingi, ligoti medžiai taip pat ir sveiki, bet per tankiai augantys medžiai. Paliekamas optimalus tolygiai išsidėsčiusių sklype ir našiausių medžių skaičius. Maksimalaus geriausių medžių tūrio prieaugio skatinamas vienas iš svarbiausių retinimo uždavinių.
Retinami 0,8 ir didesnio skalsumo medynai, o mišrūs, ypač dviardžiai, ir mažesnio skalsumo. Retinimo kirtimais gaunama ne tik malkinė mediena, bet ir padarinė (popiermedžiai, kartys ir kt.).

Einamieji kirtimai – iškertami augime atsilikę ar blogesnių techninių savybių medžiai, skatinant geriausių medžių prieaugį, siekiant sukaupti daugiau geresnės medienos brandos amžiuje, paruošti medyną pagrindiniam kirtimui (puoselėti pomiškį), šalinti traką, kad būtų pagerinto sąlygos miškui savaime atželti.

SANITARINIAI KIRTIMAI – taikomi miškų sanitarinei būklei pagerinti, ten kur kitos kirtimų rūšys nenaudojamos. Iškertami negyvi stovintys medžiai (sausuoliai), bedžiūstantys, liemenų kenkėjų apipulti medžiai, užsikrėtę medieną pūdančiomis grybinėmis ligomis, nulaužti ar išversti medžiai. Jei medyne numatytas retinimo kirtimas, kuriuo iškertami ir sausuoliai,tada sanitarinis kirtimas nevykdomas. Jeigu medynas stipriai pažeistas kenkėjų arba gaisro, gali būti taikomas plynas sanitarinis kirtimas.
Vykdant reguliariai retinimo kirtimus, sausuolių galima išvengti. Tuo pačiu išvengsime ir medienos nuostolių.

KIRTIMŲ EILIŠKUMAS – rodo kokia eilės tvarka reikėtų vykdyti kirtimus. Skubūs (žymimi raide “K”) – kirsti nedelsiant. Kirtimas jau pavėluotas ir delsimas tik padidins nuostolius: bus stelbiamos vertingos medžių rūšys, supus išversti medžiai, daugės kenkėjų. 1 eilės – kirtimą reikėtų vykdyti per artimiausius 5 metus. 2 eilės – su kirtimais skubėti nebūtina, galima vykdyti antroje dešimtmečio pusėje.

IŠKIRTIMO PROCENTAI - parodo kiek tūrio (procentais) reikia iškirsti iš medyno per vieną kartą. Iškirtimo % nurodomas atskirai kiekvienai medžių rūšiai ir gali būti labai skirtingas priklausomai nuo medžių rūšies, amžiaus, būklės ir kitų faktorių. Pavyzdžiui, 50 metų amžiaus, 0,8 skalsumo mišriame medyne, kurio sudėtis 5E2B2D1Bt tikslinga iškirsti visus baltalksnius, visas arba daugumą drebulių, blogesnio augimo nedidelę dalį beržų ir tik pažeistas, dvikamienes ar grupėse per tankiai augančias egles.
Jaunuolynų ugdymas gali būti pakartojamas po 3-5 metų, sanitariniai kirtimai kartojami, atsižvelgiant į medyno būklę. Retinimo kirtimai taip pat gali būti kartojami ypač jaunesniame amžiuje (20-30 metų). Tai nurodoma projekte, apskaičiuojant metines kirtimų apimtis.

Visus kirtimus, išskyrus jaunuolynų ugdymą, tikslinga vykdyti žiemą, kai dirva įšalusi, ypač perteklingos drėgmės augimvietėse. Kirtimų vykdymas žiemą sumažina dirvožemio nuardymą, suslėgimą, apsaugo paliekamų augti medžių šaknis, bei geriau išsaugo pomiškį.

MIŠKO ATKŪRIMAS – gali būti dirbtinai želdant arba miškui savaime atželiant. Pigiausias būdas sudaryti tokias sąlygas, kad miškas savaime atželtų. Kuo mažesnis plynai iškirstas plotas, tuo lengviau jis atsiželdo. Šiam procesui paskatinti gali būti taikomos paramos priemonės: vertingo pomiškio išsaugojimas kirtimo metu, paliekant sėklinius medžius (20-30 vnt. hektare), supurenant viršutinį dirvožemio sluoksnį, aptveriant iškirstą plotą apsaugai nuo žvėrių.

Jei kirtavietė per 2-3 metus neatsiželdė, belieka mišką atkurti dirbtinai – sodinimo ar sėjos būdu. Labiausiai paplitęs yra miško sodinimas. Želdinimui parenkamos medžių rūšys, labiausiai tinkamos konkrečiai augimvietei. Derlingesnėse augimvietėse geriau auginti mišrų mišką, todėl sodinama ne viena, o kelios medžių rūšys. Daugiausiai sodinamos vietinės medžių rūšys – pušys, eglės, ąžuolai, uosiai, juodalksniai, liepos, kartais beržai, iš nevietinių rūšių – maumedžiai, tuopos. Juodalksnynai ir baltalksnynai po kirtimo gerai atželia tomis pačiomis medžių rūšimis. Baltalksnių vietose įvesti kitas rūšis reikia nemažai pastangų ir želdinių priežiūros. Uosynų augimvietėse (Nf, Ld, Lf, Uf) gerai atželia uosiai. Želdinti galima ir retuose medynuose, ypač jaunesniuose, sodinant egles aikštėse (dalinis želdinimas). Taip formuojamas įvairiaamžis medynas.

Medžių rūšių parinkimas, jų mišrinimo būdai, sodinimo tankumas, dirvos paruošimo būdas labai priklauso nuo augimvietės, sklypo padėties ir kitų faktorių. Todėl būtina miškininkų parama.
Plotas laikomas atžėlusiu, jeigu 1 ha pasodintų (prigijusių) sodmenų skaičius siekia: pušų – 4000, (kerpšiliuose – 6000), eglių – 3000, ąžuolų – 3000, uosių – 4000, juodalksnių – 7000, maumedžių – 2000 arba perspektyvių (gyvybingų) savaiminukų: ąžuolų – 5000, uosių – 7000, eglių – 6000, pušų – 5000, (kerpšiliuose ir brukniašiliuose – 7000), juodalksnių – 4000, beržų – 5000, drebulių, baltalksnių – 10000.
Iškirsti ąžuolynai, uosynai, klevynai, liepynai ir pušynai, augę jiems tinkamose augimvietėse, turi būti atkuriami sėjant ar sodinant tų pačių rūšių medžius. Žuvusius medynus būtina atkurti per 2 metus. Miškų urėdijos ir nacionalinių parkų administracijos teikia informaciją apie turimus miško sodmenis ir padeda miško savininkams (visų pirma vietiniams) jais apsirūpinti.

Miškų atkūrimas apima ne tik želdinių įveisimą (arba savaiminį atžėlimą), bet ir savalaikį jų papildymą, priežiūrą ir apsaugą iki jaunuolyno susiformavimo. Svarbu pušis ir ąžuolus apsaugoti nuo žvėrių. Iškirsto ploto vietoje gali būti veisiami ir specialios paskirties želdiniai: kalėdinių eglaičių, žaliavinių krūmynų ir kt. plantacijos.

MIŠKŲ SAUSINIMAS. Vandens pertekliaus pašalinimas gali pastebimai pagerinti miško augimą. Labiausiai efektyvus žemutinio ir tarpinio tipo pelkių ir užpelkėjusių dirvožemių nusausinimas (Pc, Pd, Uc, Ud augimvietėse). Nors kartais tikslinga sausinti ir laikinai perteklinio drėkinimo plotus, ypač eglynus.
Miško savininkui naudinga žinoti, kad galima nusausinti ir vieną ar keletą sklypų, kad ir mažas griovys yra efektyvus ir visai nereikia griovių trasų ir griovys nebūtinai turi būti tiesus. Sprendžiant miško nusausinimą, reikia tartis su kaimynais, be ne visada yra naudinga kooperuotis su kitais miško savininkais.

back   Atgal

 

UAB “Kėdainių miškas”

Birutės g. 8, Kėdainiai, LT-57175
Tel. 8 687 23139
El. paštas info@kedainiumiskas.lt
Tinklalapis www.kedainiumiskas.lt 

Pirmadienis-Ket 08.00-17.00
Penktadienis 08.00-15.00.

 

 
UAB "Kėdainių miškas" - Miško pirkimas su žeme, Miško pirkimas iškirtimui visoje Lietuvoje Interneto svetainių kūrimas Interneto svetainių kūrimas optimizavimas seo paslaugos , web design, seo